Vilniaus Gabijos gimnazijos mokytojai metus pradėjo nuo pozityvaus mąstymo

Tik prasidedant metams, 2018 m. sausio 3 d., gimnazijos pedagogai susirinko į seminarą „Pozityvaus mąstymo strategijos – šiuolaikinio pedagogo sėkmingos veiklos pamatas“, kurį vedė lektorė Lidija Laurinčiukienė. Seminarą pradėjo ne tik asmeninėmis patirtimis, kodėl galėtų niurnėti, neigti, bambėti, skųstis ir pan., bet ir pateikė daugybė pavyzdžių, kaip galima keistis. „Atėjau su tezėmis, jūs su antitezėmis, gerai būtų, kad įvyktų sintezė“, – teigė nuo pirmo sakinio auditoriją teigiamoms emocijoms nuteikusi viešnia.
Lektorė dalijosi ir sėjo į mūsų galvas pozityvumo „kruopas“: 1) realiai vertinti save ir savo galimybes; 2) tinkamai valdyti savo jausmus ir kontroliuoti savo elgesį; 3) tiksliai interpretuoti socialinės aplinkos ženklus; 4) veiksmingai spręsti tarpasmeninius konfliktus; 5) priimti tinkamus sprendimus susidūrus su kasdieniais sunkumais. Ji teigė, kad pasėsianti šitas sėklas ir jos sudygs, jei mūsų smegenys neužpilkėjusios.
Lektorė akcentavo pakeliui esančius spąstus, kurie trukdo: protas paklūsta pastovumo dėsniui, perfekcionizmas, susimažinimas, puikybė ir kt.
Ir dar svarbu – ne teorinėmis tiesomis, o įtaiga, charizma, artistiškumu, pavyzdžiais buvo pasakytos pozityvumo tiesos, kurios daro gyvenimą laimingą, o mus optimistiškus. Anot. L. Laurinčiukienės, kai esame ant bėgių, tai ir esame laimingi. Reikia išeiti iš tunelio. Reikia būti dėkingiems ne už ką, o paprasčiausiai dėkingiems, nes dėkingumas yra galingas įrankis, galintis pakeisti energiją ir gyvenimą pozityvumo linkme.
Pabaigoje Lidijos Laurinčiukienė pasidalijo vakaro penkiapirštė:
Užlenkiu mažąjį pirštą. Tai mano mintys. Prisimenu, ką nauja šiandien sužinojau, ko išmokau, ką sugalvojau, ką išgirdau iš kitų, kas man bus naudinga, kur suklydau, kokias išvadas iš savo ar kitų klaidų padariau. Įvardiju tris įdomias ir praktiškas sau naujas idėjas (mažiau negalima).
Užlenkiu bevardį pirštą. Tai mano artimieji žmonės. Ką jiems šiandien padariau, nupirkau, paskambinau, aplankiau, padėjau? Jei nesuspėjau, suskumbu.
Užlenkiu didįjį pirštą. Tai mano sielos būsena. Prisimenu, kokia šiandien buvo mano nuotaika, ar buvo džiaugsmo, entuziazmo, ar buvo nusiminimo, nusivylimų? Kas lėmė? Ką vertėtų daryti taip pat ar kitaip?
Užlenkiu rodomąjį pirštą. Tai mano tarnystės pirštas. Kokias paslaugas šiandien ir kam padariau? Kuo buvau naudingas?
Užlenkiu nykštį. Tai mano fizinis būvis. Įvertinu savo fizinę savijautą, įvardiju sau, ką padariau, kad kūnas būtų puikios formos.
Seminaras – emocionalus, įtaigus, prasmingas, vertingas, su „kreizi“ elementais – leido pažvelgti į save iš šalies, pasitikrinti, įsivertinti, pasidaryti tam tikras išvadas einant pozityvumo, kuris lemia kiekvieno mūsų darbą, linkme.
Parengė Alma Mikailionienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Comments are closed.