Mieli mokytojai,

Tai nuo Jūsų čia taip šviesu
nuo žodžio šitaip pasakyto,
nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu –
esu turbūt dėl kieno nors kito.
Just. Marcinkevičius

Atėjus laikui viskas sugrįžta į savo vietas – lėtą pasivaikščiojimą pakeičia skubėjimas, susimąstymą – žvitrios ir klausiančios akys, ramius vakarus – ieškojimai, skaitymai, svarstymai, šventadieniai paskęsta kasdienybėj… Kartais būna beprotiškai sunku, nenusakomai skaudu ir, rodos, beprasmiška, tačiau… Kažkas nematomai panaikina tai, kas susilamdė, įtrūko ar suskilo. Nejaukią tylą keičia draugiškas žodis, idėja virsta kūriniu, iššūkiai – galimybe, o širdį paliečia dar toks nerūpestingas žvilgsnis. Ir tuomet skubančio laiko tėkmėj supranti savo misiją – esi Mokytojas, atveriantis širdį ir protą, dar ir dar kartą kartojantis tą patį tik kitaip, kad plėstųsi galimybių ribos, o žmogiškumas neturėtų kontūrų!
Su Tarptautine mokytojų diena!

Direktorė