Gruodžio 22 dieną, kaip ir kasdien, kompiuteriuose blyksteli prisijungimo nuoroda, bet ekrane, mažuose kvadratėliuose, išsirikiuoja ne mokinių, bet išsiilgtų kolegų veidai. Spindinčių eglučių fone susirinko Gabijos gimnazijos mokytojai pasidalinti kalėdiniu sveikinimo žodžiu kolegoms. Metodinės tarybos linkėjimo su įstabiais žiemos peizažo paveikslais ir muzika akcentu tapo mintis, kad žmogus turtingas tada, kai turi ką pasveikinti. Šio turto aruodas pildėsi lituanistų donelaitiško ir radauskiško žodžio interpretacijomis, teikiančiomis vilties, kad vėl visi galės susirinkti į būrį. Ko gero, niekas nesitikėjo, kad rimti tiksliųjų mokslų kolegos pasiūlys grįžti į vaikystę ir pasvajoti, pasiklausyti nostalgija dvelkiančios pasakos, primenančios apšerkšnijusias mūsų žiemas. Jei neįmanoma keisti situacijos, siūlė keisti požiūrį į ją socialinių mokslų pedagogai, šmaikščiai interpretavę mūsų kasdienybės draudimus ir nurodymus, o jeigu ir tai nepadeda, kiekviena metodinė grupė turėjo unikalią galimybę pakeliauti po pasaulį ir pasiklausyti tenykštės muzikos sukantis gaubliui. Į metų sandūroje dažnam magantį klausimą apie ateitį atsakė žvaigždžių ženklus geriausiai išmanantys gamtos mokslų žinovai, o užsienio kalbų metodinė grupė subūrė kolektyvą kurti palinkėjimų debesėlį bei pralinksmino nuotaikingu šokiu. Besibaigiančio advento nuotaikas atliepė menų mokytojų daina ,,Vai ir atbėga baikštusis elnias“ bei pagalbos mokiniui specialistų pasekta jautri pasaka. Dalijimosi gerumu ir sveikinimo žodžių baigiamąja nata tapo mokyklos direktorės linkėjimas ateinančiais Baltojo Jaučio metais rasti daugiau laiko mintims, artimam ir draugui. Susitikimo laikas ištirpo labai greitai… ar nuo eglučių žvakelių, ar nuo pasidalintos širdžių šilumos.
