Auka ar pagalba mažiau turinčiam yra dosnus ir prasmingas darbas, kurį ne visi įvertina, nes dažnai nesupranta ir net nesusimąsto, kad aplink mus yra tų, kuriems reikia padėti. Na, o paaukoti prieglaudai mus paskatino auklėtoja, kuri ir buvo šio gero darbo iniciatorė.
Apklausus klasės draugus, kodėl jie sutiko su šia mintimi, dauguma atsakė, jog jiems geriau atrodė padaryti gerą darbą kačiukams nei keistis dovanomis. Ir iš tiesų viską, ką planavome, pavyko įgyvendinti. Visi iš prieglaudos išėjo laimingi ir tik su pačiomis geriausiomis emocijomis. Paklausus, kas labiausiai patiko, atsakymai buvo skirtingi:
„patiko, kad keliavome būtent su klase“;
„patiko patiems nešti nupirktą ėdalą ir tiesiog patiko padėti kačiukams“;
„buvo smagu linksmai ir prasmingai praleisti laiką“;
„įsiminė kačiukų glostymas ir žiūrėjimas jiems į akis“;
„miela“;
„apskritai nuostabi ir vertinga visa išvyka“;
„labai patiko ši kelionė, bet gaila, kad buvo tokia trumpa“;
„mano manymu, viskas buvo labai gerai“;
„man patiko ši kelionė ir manau reikėtų daugiau tokių šaunių išvykų“;
„tikrai įdomi išvyka ir tikrai geriau, negu tiesiog keistis dovanomis“;
„manau, išvyka buvo puiki, viskas patiko… “
Šypsenos, jaudulys, džiaugsmas ir dar daug gražių bei teigiamų emocijų lydėjo mus išvykoje į kačiukų prieglaudą. Taigi, drąsiai galima teigti, jog padarę gerą darbą bendraklasiai tapo daug laimingesni ir brandesni, nei būtų, viso labo, pasikeitę dovanomis vienas su kitu. Ir tai dar ne pabaiga.:)
Ugnė P. ir Danielius G. l d
