Gegužės 26-ąją vyriausiems gimnazijos mokiniams nuskambėjo Paskutinis skambutis.
Skambutis, kviečiantis į klases, pilnas juoko, susikaupimo, atradimų. Skambutis, paprastai paleidžiantis po varginančios dienos, kai kojos pačios eina namų link. Nors visos formulės išmoktos, knygos perskaitytos, sąsiuviniai prirašyti, klausimų daugiau negu atsakymų – kas toliau? Kur stoti? Kaip išlaikysiu egzaminus? Ar aplankys mūza per lietuvių kalbos egzaminą? Ar matematikos vidurkis bus didesnis negu variklio tūris?
Kaip bebūtų, linksma ar liūdna, mokykliniai suolai išaugti, o vienas iš gražiausių gyvenimo etapų baigtas, metas žengti tolyn.
Paskutinių mokyklinių dienų jauduliui išvaikyti ir nerimui sumažinti – Paskutinio skambučio šventė. O šventę reikia švęsti, todėl abiturientai su auklėtojomis parengė pasirodymą gimnazijos vidiniame kiemelyje. Visų klasių tikslas buvo pavogti egzaminų atsakymus, bet kiekviena klasė pasakojo istoriją savaip…
Istoriją ,,Nepaprasta karta“ apie dvyliktokų gyvenimą nuo gimimo iki abitūros papasakojo vienuoliktokai. Aktų salės scenoje atgijo išsigandę, bet smalsūs pirmokėliai, per gimtadienį draugais apspitęs paauglys ir rimti gimnazistai, kurių įprastą gyvenimą sukrėtė pandemija. Pasirodymo metu skambėjo nostalgiją keliančios dainos, o „Mūsų dienos kaip šventė!” renginio pabaigoje buvo atliekama visų drauge.
Tikimės, kad šios aktyvios Gabijos gimnazijos XXXI abiturientų laidos dienas lydės džiaugsmas, nuotykiai, atradimai. Linkime, kad jų „svajonės pavytų mintis/ Ir kad mintys užaugtų darbais“.
III E klasės mokinė Greta
