Paskutinis skambutis…
Vienintelis, į nieką nepanašus…
Mielieji abiturientai,
Gyvenimas, sužavėtas Jūsų veržlumo ir nustebintas Jūsų troškimų, atveria savuosius vartus į kitą etapą, paženklintą ne tik savarankiškumo ir laisvės, bet ir atsakomybės, pareigos ir daugybės klausimų… Tai Jūsų gyvenimo etapas – būtinas ir neišvengiamas tarp teisės ir pareigos, tarp laisvės ir atsakomybės. Tiesa, be skambučių, pamokų, kontrolinių, bet dar reiklesnis – jis daugkart paprašys (kartais ir pareikalaus!) drąsos, tiesos, žinojimo, išminties, atjautos, švelnumo, saiko… Ir svarbiausia – neatidėliojant, įsiklausant, veikiant, atsidėkojant… Vieniems ir kartu, suklupus ir atsitiesiant, gudriai ir išmintingai. Tarp aš ir mes, tarp man ir mums…
Labiausiai norisi tikėti, kad naujajame gyvenimo etape nebūsite per daug užsiėmę ir rasite laiko pasakyti: „Sveiki“, „Aš esu laimingas“, „Man labai gaila“, „Aš galiu Tau padėti“, „Aš galiu tai padaryti“, „Dėkoju“, „Prašau“, „Viskas gerai, eime…“ Rasite laiko kitam ir sau. Rasite laiko brandžių atsakymų paieškai, kad prieitumėte prie vienintelės gyvenimo tiesos, kuri yra apie meilę, nes meilės galia ne tik kurianti, bet ir gydanti…
Tad atverkite širdis, kupinas veržlumo ir dėkingumo, gyvenimui, kuris jau laukia Jūsų už gimnazijos vartų…
SĖKMINGO KELIO!
Direktorė
