Kasmet, pačiu gražiausiu laiku, kai gamta pilna žiedų ir skaidrios žalumos, mokykloje aidi paskutinis skambutis. Šiemet, birželio 1 dieną, jis nuaidėjo ir Gabijos gimnazijos ketvirtų klasių mokiniams.
Nuo pat ankstyvo ryto į gimnaziją skubėjo pasipuošę dvyliktokai, jų tėveliai, mokytojai. Girdėjosi nuostabos šūksniai ir plojimai. Ir kaip gi kitaip? Juk Paskutinis skambutis abiturientams – ilgai laukta šventė, dovanojanti daug teigiamų emocijų. Fotografė, muzika, draugai, sveikinimai ir apsikabinimai, džiaugsmas ir ašaros. Šios šventės proga visus stebino ir džiugino ir abiturientų pasirodymai lauke, ir įspūdingas klasių vadovų atvežimas į mokyklą.
Po paskutinės pamokos už rankos vedami pirmokų abiturientai skubėjo į aktų salę. Jų veiduose matėme ne tik šypsenas – dažnas braukė ir liūdesio ašarą. Tos ašaros neaplenkė ir mūsų vien pagalvojus, kad kitąmet ateis ir mums toks atsisveikinimo su mokykla metas.
Salėje savo pasirodymą abiturientams dovanojo vienuoliktokai, dvyliktokai taip pat vaidino, girdėjome ir dainų, skambėjo padėkos mokytojams už kantrybę ir pagalbą, o tėveliams – už rūpestį ir palaikymą. Visi jautėmės kaip viena didelė šeima: ir išeinantys dvyliktokai, ir pasiliekantys vienuoliktokai.
Paskutinis skambutis – džiaugsmo ir liūdesio šventė. Vis tik ko joje buvo daugiausia? Turbūt…svajonių!
Tikime, kad visi abiturientų troškimai ir jiems išsakyti linkėjimai išsipildys, neabejojame, kad jie suras savo kelią tarp daugybės kelių ir drąsiai juo žengs, globojami deivės Gabijos!
Drąsos ir atkaklumo įgyvendinant savo svajones, mieli abiturientai!
Visų vardu
Akvilė ir Tėja, III E
