Saulėtas vizitas snieguotą sausį

Sausio viduryje į Lietuvą atvyko žiema, taip išpildydama tylius visų lūkesčius pagaliau sulaukti sniego. Su sniegu į Lietuvą, o tiksliau, į Vilnių, į Gabijos gimnaziją, atvyko nuolat saule bei šiluma besidžiaugiančios (gal dėl to taip spinduliuojančios) Graikijos 5o IMERISIO GYMNASIO EYOSMOU THESSALONIKIS mokyklos mokytojos bei šios mokyklos direktorė. Šis vizitas tiek minėtoms viešnioms, tiek Gabijos gimnazijos mokytojoms, dalyvaujančioms Erasmus+ projekte „Stebiu – Vertinu – Augu“, tapo svarbiu ir smagiu įvykiu.
Viskas prasidėjo nuo to, jog Vilniaus Gabijos gimnazijoje buvo imtas vykdyti Erasmus+ projektas „Stebiu – Vertinu – Augu“. Šis projektas suteikė mokytojams galimybę plėtoti mokytojų profesinį tobulėjimą, stebėti ir vertinti mokinių asmeninę pažangą ir pasiekimus taikant naujas technologijas ir novatoriškus mokymo metodus bei ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją. Projekto veikloje dalyvaujantys mokytojai prieš metus vedė pamokas Graikijos 5o IMERISIO GYMNASIO EYOSMOU THESSALONIKIS mokykloje ir užmezgė su šios ugdymo įstaigos mokytojais glaudžius ryšius. Būtent dėl šių ryšių šių metų sausio 15 dieną gimnazija sulaukė svečių iš minėtos mokyklos.
Vizito tikslas – pasirengti būsimam Graikijos mokyklos mokinių bei mokytojų vizitui. Tai projekto Erasmus+KA122 parengiamasis darbo stebėjimo vizitas. Tuo tikslu atvyko mokyklos direktorė, tikybos bei graikų kalbos mokytojos. Gabijos gimnazijoje jas nuoširdžiai sutiko ir priėmė projekte dalyvaujančios mokytojos: Jolanta A., Laura S., Irma Z., Jūratė B., Danguolė A., Ana B. bei Violeta A. Po šiltų apsikabinimų bei pasisveikinimų svečiai susitiko su gimnazijos direktore Vilija Klimavičiene. Jau šio susitikimo metu buvo pajusta ypač šilta ir draugiška atmosfera, kuri neapleido nei svečių, nei jas lydėjusių asmenų visą vizito laiką.
Mokytojos iš Salonikų pristatė savo mokyklą, pasidalino pirmaisiais įspūdžiais apie Vilnių bei Gabijos gimnaziją, taip pat pristatė savo projekto Erasmus+KA122 tikslus. Pasitarimo metu buvo aptartas būsimas šios mokyklos mokinių bei mokytojų vizitas, įvyksiantis kovo mėnesį, numatytos veiklos. Po pasitarimo IV D klasės mokinės pademonstravo savo sukurtą Gabijos gimnazijos pristatymą, viešnioms suorganizavo ekskursiją po mokyklą.
Trijų dienų vizito dienotvarkė buvo labai aktyvi. Po pietų viešnios bei jas lydinčios mokytojos išvyko į buvusią Lietuvos sostinę – Trakus. Nors muziejai neveikė, tačiau veiklos buvo apstu. Saulėtos Graikijos atstovės tiesiog mėgavosi turėdamos galimybę patirti žiemos pramogas: lipdė senį besmegenį, mėtėsi sniego gniūžtėmis, krykštavo ėmus stipriau snigti. Ir kaipgi kitaip galėtų būti? Juk Graikijoje tokios žiemos tiesiog nebūna! Todėl svečių neatbaidė nei drėgmė, nei sniego gausa, o kerintys pilies vaizdai žiemiškame fone tiesiog užbūrė – fotografijas keitė vaizdo įrašai ir pastangos bent dalelę šio balto grožio parsivežti į savo šalį.
Prisidžiaugusios į valias, mokytojos dalyvavo edukacijoje. Kadangi Trakai neatsiejami nuo kunigaikščio Vytauto Didžiojo bei karaimų, tai buvo nuspręsta supažindinti svečius su šia istorine aplinkybe. Geriausias susipažinimas pasirodė kibinų gamyba. Nuvykus į edukaciją paaiškėjo, kad svečios šalies direktorės močiutė gamindavo pyragėlius, panašius į kibinus, tik juos vadino „piroški“. Pasirodė, kad minėta močiutė buvo kilusi nuo Juodosios jūros. Ši edukacija tapo puikia proga plačiau pakalbėti apie viešnių regiono tradicinius patiekalus, aptarti kiekvienos šalies papročius ir tradicijas. Vakaras baigėsi pačių pagamintų kibinų ragavimu.
Antradienis buvo skirtas ekskursijai po Vilnių. Viešnios tiesiog nustebino savo pasiruošimu apžiūrėti sostinę: jos buvo puikiai pasiruošusios ir apsiskaičiusios, jau daug žinojo apie mūsų sostinę ir dar daugiau klausinėjo pačios. Gidė vos spėjo atsakinėti į žingeidžių ir puikiai nusiteikusių viešnių klausimus. Vakare laukė bendra lietuviška – graikiška vakarienė, kurią lydėjo nesibaigiančios kalbos bei juokas dalinantis įspūdžiais, lyginant savo šalių kultūrą, tradicijas, aptariant kasdienybę, veiklas ir darbus.
Trečiadienio rytą mokytojos iš Salonikų apsilankė KGB, žydų muziejuose bei bažnyčiose. Susitikus jaukioje kavinėje buvo dar kartą aptartas būsimas mokytojų bei mokinių vizitas, suderinti paskutiniai programos aspektai. Žinoma, buvo įteiktos atminimo dovanėlės bei sertifikatai. Atsisveikinimas buvo šiltas, draugiškas ir … graudus. Buvo nepaprastai gera bendrauti su tokiomis šiltomis, draugiškomis, žingeidžiomis mokytojomis. Didžiulis pasididžiavimas kilo matant ir girdint, kaip gražiai jos atsiliepė apie gimnaziją bei miestą, ir dar didesnis pasididžiavimas kilo girdint, kaip jos stengėsi kuo daugiau sužinoti apie visą šalį, kaip mokėsi lietuviškų žodžių bei frazių, kaip domėjosi viskuo, kas mums atrodo įprasta. Atsisveikinta buvo kaip su gerais, artimais draugais, nuoširdžiai tikintis ir žadant ir vėl pasimatyti.
Teks rengti naują projektą (mokytojams, ar mokiniams) – juk priimančią mokyklą mes jau turime!