Nuo 2024 metų birželio mėnesio Vilniaus Gabijos gimnazijoje prasidėjo Erasmus+ KA1 projektas „Panašumai – stiprina, skirtumai – įkvepia“. Šiame projekte numatyti dveji mokymai bei dveji dėstymo vizitai. Rugsėjo mėn. 16–22 dienomis mūsų gimnazijos mokytojos Jolanta A., Irma Z., Laura S. bei Danguolė A. dalyvavo pirmuose „New Horizons Malta“ surengtuose mokymuose Graikijos saloje Santorini „The golden door for progress in the schools: variety of educational approaches for inclusive and qualitative education”.
Šie mokymai atliepė projekto tikslus – pamokose taikyti metodus, kurie užtikrintų kokybišką ugdymo procesą orientuotą į kompetencijomis grįstą mokymą(si) bei užtikrinti palankią socialinę emocinę aplinką įvairių poreikių mokiniams stiprinant atsakomybę už jų asmeninę pažangą.
Penkių dienų mokymuose dalyvavo mokytojai iš Lietuvos, Lenkijos, Maltos bei Rumunijos. Pirmoji mokymų diena prasidėjo nuo įtraukiančio į mokymus metodo „Anagrama“. Šis metodas leido dalyviams ne tik kūrybiškai prisistatyti, bet ir atskleidė jo pritaikomumą pamokų metu. Apie kūrybiškumo svarbą mokytojo darbe buvo kalbama kiekvieną mokymų dieną, nes kūrybiškas mokytojas geba organizuoti mokymosi procesą taip, kad kiekvienas įvairių poreikių mokinys įsitrauktų į pamokos veiklą, gautų jo gebėjimus atitinkančias užduotis, jaustųsi saugus bei darytų asmeninę pažangą.
Mokymų metu buvo aptarta bei praktiškai išbandyta daug aktyvių mokymo(si) metodų. Dalyvių nuomone paveikiausi yra apversta klasė, mišrus mokymas ir karuselė.
Apverstos klasės metodas („flipped classroom“) pasirodė labai naudingas, nes taip mokytis ir mokymosi sėkme džiaugtis gali visi mokiniai, įskaitant lėčiau dirbančius. Metodo esmė tokia, kad mokiniai visą mokymuisi skirtą medžiagą gauna iš anksto, ją peržiūri bei išanalizuoja namuose. Tai – pasiruošimas pamokai. Na o pamokos metu mokiniai jau turi pademonstruoti tai, ką perskaitė, peržiūrėjo, ištyrė. Taip dirbdami visi mokiniai gali įsitraukti į klasės veiklą pagal savo galimybes, t.y. tiek, kiek namuose pasirengė ir kiek informacijos suprato. Tačiau svarbiausia yra tai, kad dirbdami pagal šį metodą, visi mokiniai gali aktyviai dalyvauti klasės darbe, jaustis naudingi ir kiekvienas iš jų gali išsakyti savo nuomonę svarstomu klausimu.
Kitas aktyvus mokymo(si) metodas, aptartas ir išbandytas mokymų metu, buvo mišrusis mokymas („blendet learning“). Šis metodas geras tuo, kad galima suderinti bendradarbiavimą su individualiu mokymu(si), rinktis įvairias mokymo turinio pateikimo formas bei naudoti įvairias turimas mokymo(si) priemones (popierines ir skaitmenines). Tačiau svarbiausia yra tai, kad derinant įvairias ugdymo formas ir priemones, sulaukiama grįžtamojo ryšio ir yra jaučiama nuolatinė mokytojo bei mokinio sąveika. Pasirinkus dirbti šiuo metodu, mokinys gali kontroliuoti savo mokymosi laiką, vietą, trukmę. Tai leidžia jam pasijusti atsakingu už savo mokymą(si). Jis pats gali rinktis, kaip (vienas, poroje, grupėje) atliks užduotis. Dirbant tokiu būdu didėja mokymo(si) motyvacija, kuri yra labai svarbi siekiant gerų mokymosi rezultatų. Į mokymosi procesą noriai įsitraukia ir tie mokiniai, kurie patiria mokymosi sunkumų.
Motyvacija – labai svarbi mokymo bei mokymosi dalis. Todėl dar vienas aktyvusis mokymo(si) metodas buvo taikomas siekiant rasti atsakymą į klausimą, kaip paskatinti mokinius mokytis. Naudojant karuselės metodą visi projekto dalyviai buvo suskirstyti į grupes, kuriose turėjo apsvarstyti lektorės iškeltą klausimą ir, jį apsvarstę, pateikti atsakymus. Praėjus nurodytam laikui, grupės nariai (išskyrus vieną) turėjo pereiti į kitą grupę, kur likęs dalyvis laukė jų su savo grupės idėjomis. Išgirdę idėjas, dalyviai papildė jas savo mintimis ir vėl keliavo į kitą grupę. Šis metodas leido pasidalinti idėjomis, kurios buvo vertingos ieškant būdų kaip motyvuoti mokinius mokytis ir ugdyti jų kūrybiškumą.
Mokymuose teorines lektorės žinias keitė praktiniai užsiėmimai, vieną išsakytą idėją pildė daugybė kitų, ir jau išbandytų, ir gimusių beklausant lektorės. Mokymų dalyviai dalinosi patirtimi: kokius bei kaip savo šalyse taiko aktyviuosius mokymo metodus, kurie iš šių metodų leidžia mokiniams ne tik geriausiai įsisavinti dėstomą medžiagą, bet ir kiekvienam pasiekti asmeninę pažangą, saugiai jaustis klasėje. Visus mokymus vainikavo šeštadienio kultūrinė programa. Šios programos akcentas – išvada, patvirtinanti, jog reikia mokytis visą gyvenimą, o geriausios pamokos vyksta tada, kai į mokymosi procesą įtraukiamas ir kultūrinis kontekstas. Džiaugdamiesi įgytomis žiniomis dalyviai susirinko bendros vakarienės, kurios metu buvo įteikti ir mokymus liudijantys sertifikatai. Dalyviai džiaugėsi praplėtę akiratį, įgiję naujų tiek teorinių, tiek praktinių žinių, pasidalinę patirtimi su kitų Europos Sąjungos šalių kolegomis apie mokymo(si) metodus, įsivertinimo įrankius, atradę ugdymo panašumų bei skirtumų.
Projektas „Panašumai – stiprina, skirtumai – įkvepia“ jo dalyvėms suteikė daug naujų idėjų, kurios neabejotinai bus taikomos pačių vedamose pamokose. Tomis idėjomis ir įgyta patirtimi jos dalinsis su kolegomis. Mokytojos dalyvavusios mokymuose, pasidalins patirtimi kaip kūrybiškai vesti savo dalyko bei integruotas pamokas taikant aktyviuosius mokymo(si) metodus, dirbant komandoje bei diferencijuojant ir individualizuojant užduotis, taip pritaikant jas skirtingų mokymosi poreikių turintiems mokiniams ir sukuriant saugią mokymosi aplinką.