Šiemet mes, dešimtokai, turėjome išskirtinę progą susipažinti arčiau, pabendrauti ir dalyvauti įvairiausiose veiklose su italų mokinių grupe, atvykusia į Vilniaus Gabijos gimnaziją Erasmus projekto iniciatyva iš Liceo Scientifico Statale ‘Benedetto Croce‘ Palermo, Sicilijos. Prieš svečių atvykimą gavome mokinių iš Italijos elektroninio pašto adresus, tad turėjome progą su jais pabendrauti laiškais prieš susipažįstant gyvai, tačiau, nepaisant to, vis tiek buvo ir nekantravimo kuo greičiau susipažinti, ir, žinoma, šiek tiek nerimo.
Pirmą kartą išvydome vieni kitus gyvai rugsėjo 22 dieną, pirmadienį, svečiams – mokiniams ir mokytojams – buvo pristatyta mūsų mokykla, jos tradicijos, istorija, vertybės ir projektai, taip pat išsamiau susipažinome su savaitės programa ir veiklomis – nors buvo nemažai pramogų, suvokėme, kad reikės ir padirbėti. Po šio pristatymo atėjo laikas aprodyti svečiams mūsų mokyklą, tad pasiskirstėme grupėmis po kelis mokinius ir surengėme jiems visą mokyklos turą – nuo sporto salės iki skaityklos, nuo laboratorijos iki aktų salės, parodėme ir kelis kabinetus. Supažindinę svečius iš Italijos su gimnazija, visi susirinkome viename kabinete, kur mums buvo papasakota apie vieną pagrindinių užduočių – grupėje sukurti vaizdo tinklaraštį, susijusį su tvarumu, ir jame išnagrinėti paskirtą temą, grupių buvo keturios, jos buvo mišrios, sudarytos iš dviejų lietuvių ir iš dviejų italų. Mūsų grupei priskirta tema buvo ,,Tvarumas Lietuvos ir Italijos mokyklose”.
Po susipažinimo su grupės nariais kibome Į darbus, bet visą laiką lydėjo suvokimas, kad gyvename labai skirtingai, nors tikrai esame ir panašūs – turime bendrų pomėgių, interesų. Atrodė, kad tuo metu laužome kažkokį atstumo barjerą, nes, nepaisant to, kad Italijoje 35 laipsniai karščio yra įprasta vasaros diena, o mums neigiama temperatūra žiemą nieko naujo (tikėkite tuo ar ne, bet Sicilijoje 15 laipsnių jau yra ŠALTA), supratome, kad esame ne tokie jau ir skirtingi. Darbui su vaizdo tinklaraščiu buvo skirta pora valandų, per kurias radome nemažai panašumų ir skirtumų tarp mokyklų.
Baigę suplanuotą darbą su vaizdo tinklaraščiu ir papietavę, išsiruošėme į miestą, kur pasivaikščiojimo po senamiestį metu supažindinome mūsų svečius su svarbiausiais Vilniaus kultūriniais ir istoriniais paminklais, lankytinais objektais ir trumpai papasakojome apie kiekvieną iš jų. Vakarienės nusivedėme svečius į ,,Bernelių užeigą”, kur to norėję mokiniai turėjo progą paragauti tradicinio lietuviško maisto (dalis mūsų, lietuvių, pademonstravo savo meilę cepelinams ir šaltibarščiams).
Antradienį nuo ryto dirbome su savo vaizdo tinklaraščiais, planavome ir tobulinome juodraščius, o vėliau atėjo laikas veiklai, kurios gana nekantriai laukėme – sudalyvavome draugiškose, bet nuo to ne mažiau įtemptose tinklinio rungtynėse lietuviai prieš italus, kuriose didvyriškai laikėmės, bet pergalės nepasiekėme per plauką. Po pietų su italų mokiniais nuvykome į Akropolį.
Trečiadienio nekantriai laukėme, nes buvo suplanuota puiki pramoga (nors ir papildyta darbu) – išvyka į Trakus. Ryte traukiniu nusigavome į senąją Lietuvos sostinę, kur, be turo po miestą, visi turėjome nufilmuoti vaizdo įrašą apie lėtąjį turizmą Trakuose. Nepaisant to, kad saulėtą dieną miestelis atsiskleidė visu grožiu, buvo tikrai pakankamai žvarbu, todėl po pasivaikščiojimo siauromis gatvelėmis labai malonu buvo sušilti Senojoje Kibininėje, kurioje pietavome, ten mūsų svečiai ragavo kibinų – tradicinio, nors ir ne lietuvių, o karaimų patiekalo. Papietavę pasukome atgal į traukinių stotį, mūsų svečiai noriai fotografavo aplinką, ypač Trakų pilį, kurios fone visi įsiamžinom, taip pat sustojo įsigyti suvenyrų. Grįžę traukiniu į Vilnių jau nekantriai laukėme vakaro, nes iš italų mokinių gavome pakvietimą į itališką piceriją :).
Po lietuviškos – itališkos picos degustacijos (picos įvertinimas, cituoju: „this pizza is good, but Italian pizza is better”) ilgai užsiplepėjome ir galiausiai išsiskirstėme itin pakilios nuotaikos.
Ketvirtadienis buvo skirtas vaizdo tinklaraščio apie tvarumą filmavimui ir montažo pabaigimui bei pristatymui, taip pat ir vienai intensyviausių UNO partijų tarp mokinių mano gyvenime (turėjome +20 kortą…). Po pietų laukė paskutinė tvarkaraštyje veikla – šokiai.
Ir tada atėjo laikas atsisveikinti. Savaime suprantama, liūdnoka procedūra, nes per tą nepamirštamą savaitę ne tik susidraugavome, bet ir tiek daug kartu nuveikėme, tiek daug sužinojome vieni apie kitus ir apie tai, kaip gyvename. Šis projektas – puiki proga pabendrauti su žmonėmis iš kitos valstybės ir be galo vertinga patirtis. Arrivederci!
Parengė II e klasės mokinė Diana
