Kovas mūsų bendruomenėje tapo sąmoningumo, bendrystės ir emocinės gerovės stiprinimo laiku. Šį mėnesį gimnazija alsavo ypatinga nuotaika: kvietėme kiekvieną – mokinį ir mokytoją – trumpam stabtelėti, įsiklausyti į vidinį balsą ir puoselėti bendrystę. Įvairios veiklos tapo erdve augti, pažinti save ir mokytis būti kartu – nuoširdžiau, atidžiau, šilčiau.
Prie mokytojų kambario esantis stendas „Pasirink tai, ko ilgisi širdis“ kvietė sustoti bent akimirkai ir išsinešti mažą įkvėpimo dalelę. Jis priminė, kad kartais pakanka visai nedaug – prasmingo žodžio, jog diena nušvistų šviesiau, o savijauta taptų geresnė. Klasių valandėlėse „Bendrystės kodas“ tapo gyvu dialogu – mokiniai dalijosi mintimis, klausėsi vieni kitų ir drauge kūrė vertybinius susitarimus, kurie stiprina klasės ryšį. Tuo tarpu žaidimas „Sugedęs telefonas“ leido ne tik pasijuokti, bet ir patirti, kaip lengvai keičiasi žodžiai ir prasmės, keliaudami iš lūpų į lūpas. Tai buvo kvietimas mąstyti kritiškai ir kalbėti atsakingai.
Kovo 10 ir 12 dienomis ilgosios pertraukos virto prasmingomis akimirkomis – bendruomenė buvo kviečiama žiūrėti prevencinius filmus „Netyčia ar tyčia?“. Jie skatino susimąstyti apie savo veiksmus, jų pasekmes ir priminė, kokia svarbi yra atsakomybė darant kasdienius pasirinkimus.
Tikime, kad šis sąmoningumo mėnuo tapo ne tik veiklų ciklu, bet ir tylia vidine kelione –supratimo, pagarbos ir artumo link.
