Erasmus+ projekto „Žaliasis kursas mokykloje: mokomės, veikiame, keičiame“ veiklos Sicilijoje

2026 m. rugsėjo mėn. 19-25 dienomis aštuoni mokiniai (projekto ambasadoriai), lydimi mokytojų I. Zaveckaitės, J. Antanavičienės ir L. Stašauskienės lankėsi Sicilijoje. 

Pirmoji mobilumo diena buvo skirta Čefalu. Tai senovinis miestas Sicilijoje, Palermo provincijoje, ant Tirėnų jūros kranto. Čefalu yra viena labiausiai turistų lankomų vietų, žymi savo paplūdimiais, romėniškomis pirtimis bei senovine katedra. Taip pat aplankytas Parco della Rocca – įspūdingas kalkakmenio kyšulys, iškilęs apie 268 metrus virš normanų miestelio. 

Mokiniai visą dieną praleido senoviniame mieste, kalbino vietinius gyventojus bei turistus, ieškojo sektinių pavyzdžių savo pasirinktos aplinkosauginės problemos sprendimui. 

Rugsėjo 21-24 dienų veiklos Palerme:

   I. Susipažinimo veiklos Liceo Scientifico Benedeto Croce. Po svetingo sutikimo, Vilniaus Gabijos gimnazijos projekto ambasadoriai pristatė savaitės iššūkius, atliktus Lietuvoje: savaitė be automobilio, drabužių atnaujinimas, popierinių bei plastikinių pakuočių antrinis panaudojimas, šiukšlių rinkimas ir rūšiavimas, vandens ir elektros energijos naudojimo apskaita. Kiekvienas iššūkis buvo aptariamas su mokytojais bei savo šeimos nariais. Interviu metu visi pašnekovai dalinosi savo pastebėjimais ir patarimais apie taršos mažinimą.

Po veiklų mokykloje visi projekto dalyviai, lydimi mokytojos Elenos Stellos, ekskursijos metu susipažino su Palermo miesto istorija ir lankomiausiais objektais.

     II. Pamokos už mokyklos ribų. Gamtos mokslų mokytojas Salvo Stira pamokas vedė Palermo botanikos sode. Egzotiškų augalų apsuptyje projekto ambasadoriai rinko duomenis savo pasirinktoms temoms apie tvarumą, ieškojo „įrodymų“, kokiu būdu yra įgyvendinamos žaliojo kurso nuostatos. 

Projekto apie klimato kaitą pristatymas. Projektą vykdė licėjaus informatikos mokytojas Luca Trigili. Jis pristatė projekto veiklas ir rezultatus – koks poveikis aplinkai kompiuterinės įrangos gamybos bei išmetimo ir kokios galimybės yra perdirbti panaudotą kompiuterinę įrangą. 

Po pranešimo ambasadorė Kotryna licėjaus mokiniams vedė pamoką apie tvarų popieriaus naudojimą. Po to vyko pamokos už mokyklos ribų. Tema: tvarumas turguje. Palermas garsėja dar viduramžius menančiomis turgavietėmis. Garsiausioje ir didžiausioje iš jų – Ballaro – ir vyko patyriminės pamokos. Mokiniai kalbino vietinius gyventojus ir ieškojo sektinų sprendimų tvarumo tema. Ambasadoriams pagalbą teikė lydintys licėjaus mokiniai ir jų mokytojas Luca.

   III. Debatai ir spaudos konferencija. 

Mokiniai pristatė savo stebėjimų bei interviu Cefalu ir Palerme miestuose rezultatus. Diskutavo, ar realu iki 2030 metų Europai tapti žaliuoju kontinentu, ko trūksta, kad pavyktų, ir kas jau daroma tvarumui skatinti. Darbo grupėse metu buvo generuojamos, o vėliau ir pristatytos, verslo idėjos tvarumui skatinti. Savaitė baigėsi pažymėjimų įteikimu, sveikinimais, apsikabinimais ir linkėjimais susitikti dar kartą. 

   IV. Projekto ambasadoriai kasdien pildė dienoraščius, kuriuose fiksavo savo įspūdžius, o pasibaigus vizitui reflektavo apie tai, kokias tvarumo idėjas jie galėtų pritaikyti Lietuvoje savo šeimos, mokyklos ir Vilniaus kasdieniniame gyvenime:

Paprasčiausias ir lengviausiai pritaikomas įprotis, kuris prisideda prie energijos taupymo šeimoje ir mokykloje būtų išjungti šviesas išėjus iš nenaudojamų patalpų. Taip pat įrengti mažas saulės elektrinės, kurios galėtų įkrauti įrenginius arba apšviesti takus. Vilniaus mieste siūlyčiau įrengti saulės elektrinių suoliukus ar saulės energija pakraunamas stoteles. (Urtė)

Daugiau daiktų panaudočiau antrą kartą, mažinčiau maisto švaistymą, rūšiuočiau atliekas ir stengčiausi pirkti tik tai, ko tikrai reikia. (Adomas)

Lietuvoje skatinčiau žmones naudotis viešuoju transportu ir elektriniais arba hibridiniais automobiliais. (Daumantas)

Šeimos gyvenime paskatinčiau šeimos narius sąmoningai naudoti vandenį ir laikytis vandens taupymo įpročių: skalbti tik pilną skalbyklę, palikti indus mirkti, greitai apsiprausti po dušu, leisti vandenį tik tikslingai. Mokykloje pasiūlyčiau įrengti bekontakčius vandens maišytuvus su aeravimo funkcija siekiant pagerinti higieną bei sumažinti vandens naudojimą. Vilniuje daugumoje viešųjų vietų jau įrengtos naujos higieniškos ir taupios technologijos bei vandens fontanėliai, todėl vertėtų skatinti žmones keisti įpročius ir saikingai naudoti vandenį, suvokti, kad jis yra neįkainojamas ir nepakeičiamas. (Diana)

Savo mokykloje pritaikyčiau čiaupus, kurių nereikia liesti kad įjungti, taip būtų galima sutaupyti ir vandens, ir neteršti aplinkos su plastikiniais buteliais. Vilnius palyginus su Palermo yra balta drobė be jokių plastikinių šiukšlių. O šeimoje tvarumas yra mintyse visada. (Kipras)

Lietuvoje nežinau ar galėčiau ką nors pritaikyti iš Italijos kultūros, tačiau šeimose popierius gali būti išnaudojamas pilnai, naudojamos technologijos užrašams, mokyklose reikia daugiau rūšiavimui skirtų skirtingų konteinerių ir daugiau edukacijos apie tai kaip tvarkingai rūšiuoti, o Vilniuje gali būti tam tikri ženklai prie šiukšlinių, kurie moko kaip tvarkingai ir teisingai rūšiuoti. (Kotryna)

Vilniaus kasdieniame gyvenime, deja, nieko nepritaikyčiau, būtent savo temos atžvilgiu. Aš manau kad Vilnius tvarumo prasme yra labai nuostabioje situacijoje ir daugelis kitų šalių galėtų lygiuotis į mus. (Paulina)

Norėčiau daugiau dėmesio skirti drabužių pakartotiniam naudojimui, jų taisymui ir atidavimui kitiems žmonėms, o ne iš karto juos išmesti. Mokykloje būtų galima dažniau organizuoti drabužių mainus ar surinkimo akcijas. Taip pat stengčiausi prieš pirkdamas naują daiktą pagalvoti, ar jo tikrai reikia. (Žilvinas)

https://www.facebook.com/reel/1569703064321967

Atnaujinta:

Pritaikyta