Pristatome Jums tradicinį rudeninį gimnazijos Direktorės interviu.
1. Ar šiemet atsirado kokių nors pokyčių mokyklos patalpose, teritorijoje? Kokie jie?
Taip, pokyčių atsirado,vieni jų labiau matomi, kiti mažiau. Rekonstruojamas sporto aikštynas, tikimės, kad jau kitais mokslo metais galėsime ten sportuoti. Aikštyno įrengimas užtruks, jis bus skirtas dviem mokykloms – progimnazijai ir mūsų gimnazijai. Tikiuosi, kad džiaugsis visa Pašilaičių bendruomenė, nes ir jai bus sudaryta galimybė sportuoti. Kaip minėjau anksčiau, laimėjome finansavimą gamtos mokslų laboratorijai įsirengti. 241 kabinete sumontuoti laboratoriniai baldai, nupirktos priemonės praktikos darbams. Tikiuosi, kad dėl patyriminių veiklų ugdymo procesas taps patrauklesnis. Ateityje planuojame, kad šiame kabinete pamokos nevyks, o bus atliekami tik gamtos mokslų laboratoriniai praktikos darbai.
Vasaros metu rūsyje pakeisti seni vamzdynai, įrengtos ventiliacinės sistemos.
2. Kaip nuo rugsėjo pasikeitė pati mokyklos bendruomenė?
Šiais mokslo metais nedaug, bet padidėjo tiek mokinių, tiek ir mokytojų skaičius. Komplektuodavome po septynias gimnazines pirmokų klases, o šiais mokslo metais sukomplektavome aštuonias. Kaip daugelis Vilniaus mokyklų, taip ir mūsų gimnazija susidūrė su mokytojų trūkumu. Matematikų kolektyvą suformavome tik rugsėjo pirmą dieną.
Pokyčių įvyko ir techninio personalo gretose, turime naują budėtoją.
3. Kokio dalyko mokytojų trūksta labiausiai?
Šiuo metu ieškome lietuvių ir anglų kalbos mokytojų. Ateityje ši problema gali tik aštrėti, todėl prašyčiau gerbti esančius mokytojus.
3. Gal kas nors keitėsi gimnazijos vidaus tvarkos taisyklėse?
Gimnazijos svetainėje galima rasti visus dokumentus, reglamentuojančius gimnazijos veiklą. Atsiradus pokyčių valstybiniu lygmeniu, keitėsi Pasiekimų ir pažangos vertinimo, Atsiskaitomųjų darbų rašymo reglamentavimo, Socialinės – pilietinės veiklos, Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkų aprašai.
4. Mokymo programose šiais mokslo metais atsirado daug pokyčių. Ar mokiniai (ir jų tėvai) greitai prie jų prisitaiko? Ar nepasigirsta nusiskundimų, baimių? Kokią įtaką šie pokyčiai daro ir mokytojų darbui?
Šie pokyčiai neįvyko staiga, ne per mėnesį ir ne per du, mes jau dirbame daugiau negu metus su atnaujintu programų turiniu, jo įgyvendinimu. Pokyčius reikia prisijaukinti, nuo jų nepabėgsi. Įgyvendindami atnaujintas programas naudojame skaitmenines priemones, dar ne visų dalykų vadovėliai išleisti. Tai sunkina ne tik mokinių, bet pirmiausia mokytojų darbą. Ačiū mokytojams už prisiimtą atsakomybę ir lankstumą.
5. Kaip manote, kokie dalykai galėtų padaryti mokytojo darbą lengvesnį ir, kaip viešojoje erdvėje dabar madinga svarstyti, padidinti jo prestižą?
Na, man atrodo, kad kiekviena specialybė, kiekvienas darbas turi būti prestižinis, nebūtinai tiktai mokytojo. Pirmiausia, manau, reikia, kad bet kurį darbą dirbant būtų žmogiški ir geri tarpusavio santykiai. Tai, turbūt, priklauso nuo mūsų visų – ir nuo mokinių, ir nuo tėvelių, ir nuo pačios administracijos. Pagarba mokytojui atsiranda tada, kai pasitikime juo, esame dėmesingi pamokoje, maksimaliai atliekame skirtas užduotis, dalyvaujame pamokoje, nereikalaudami individualaus atsiskaitymo, temos aiškinimo. Mokytojai kaip ir mokiniai turi savo darbo stilių, mokymo(si) metodiką ir turime juo pasitikėti. Vis daugiau ateis pradedančių mokytojų, todėl turime būti kantrūs, atlaidūs, padedantys mokytojui, nes jam taip pat reikalinga patirtis, o tam reikia laiko.
6. Ar galime tikėtis kokių nors naujų renginių, projektų šiais mokslo metais?
Visada labai laukiu pačių mokinių ir Mokinių tarybos iniciatyvos. Kol kas mūsų renginiai yra tradiciniai, jų tikrai nėra mažai. Pirmiausia norisi renginių kokybės, netradicinio formato. Rugsėjo 29 d. Vingio parke vyko gimnazistų krikštynos, kuriose dalyvavo pirmų ir antrų gimnazijos klasių mokiniai. Šventėme Europos kalbų dieną, į kurią įsitraukė mokytojai, pristatydami skirtingas Europos šalis. Ką tik minėjome ir Mokytojų dieną. Tad manau, kad turime ieškoti ne naujų renginių, švenčių, bet patrauklesnių paminėjimo formų. Gimnazija atvira mokinių siūlymams.
7. Globalus klausimas: ar galėtumėte pasakyti, kaip pasikeitė mokykla nuo Jūsų darbo pradžios čia? Pradedant mokinių ir mokytojų santykiais, baigiant pačia mokyklos struktūra, tvarka…
Pirmiausia pasikeitė mokyklos struktūra – iš pradžių buvome įstaiga nuo pirmos pradinės klasės iki dvyliktos, o dabar esame išsigryninta keturmetė gimnazija. Darbas buvo dviem pamainomis, trūko patalpų, esant antrai pamainai nelengva buvo suderinti neformaliąją veiklą. Turinio atžvilgiu didžiausias pokytis – skaitmenizavimas, technologinių procesų diegimas. Perėjimas prie elektroninio dienyno, skaitmeninio turinio, interaktyvių darbo priemonių. Tad, turbūt, technologijų srityje daugiausia ir buvo tos pažangos ir pokyčių.
Taip pat keitėsi ir mokiniai, jie dabar yra labiau pasitikintys savimi, demokratiškesni, išsakantys savo nuomonę. Linkėčiau nepamiršti pamatinių vertybių, kurios puoselėjamos šeimoje nuo mažens. Bendravimas socialiniuose tinkluose neturėtų išstumti ir gyvo komunikavimo, kurio visiems mums trūko karantino metu.
8. Tradicinis klausimas: ko palinkėtumėte gimnazijos bendruomenei arba jos struktūrinėms dalims atskirai?
Mūsų bendruomenės trikampis – tėvai, mokiniai ir mokytojai. Man visada norisi, kad gimnazija būtų antrieji namai, kad jums čia būtų jauku ir gera – pradedant edukacinėmis aplinkomis, baigiant socialine – emocine savijauta. Visa tai labai priklauso nuo mūsų pačių. Visi turime kurstyti Gabijos gimnazijos ugnies aukurą, kad būtų gera visiems čia ir dabar.
Parengė Agnė Matulionytė, IV D
