Kaip gyvena mūsų buvusieji?

Tęsiame pokalbių su mūsų buvusiais abiturientais rubriką. Siūlome susipažinti su dviejų iš jų dabartiniu gyvenimu, prisiminimais apie gimnaziją.

  1. Ką dabar veikiate, pabaigę mokyklą?
  2. Jei toliau mokotės, ką ir kur? Ar taip ir įsivaizdavote savo tolesnį kelią? Gal turite ir tolimesnių gyvenimo planų?
  3. Ar dar pagalvojate, prisimenate gimnaziją? Jei taip, kokie prisiminimai?
  4. Kurių mokytojų pavardės ar vardai, manote, liks visam gyvenimui atmintyje? Kodėl?
  5. Gražiausias prisiminimas iš gimnazijos?
  6. Linksmiausias arba liūdniausias prisiminimas?
  7. Ko norėtumėte palinkėti gimnazijai?
  8. Kaip manote, prieš akis laukia geresnis ar blogesnis gyvenimo periodas?

Apie savo gyvenimą pasakoja Augustas Kniška:

  1. Pabaigęs mokyklą įstojau studijuoti į VU programų sistemas, ten taip pat užsiimu fotografija ir radijo veikla.
  2. Truputį kitaip įsivaizdavau savo kelią, norėjau būti astronomu, bet Lietuvoje arba net Europoje tokiu galimybių nėra. Tad kol kas norėtųsi „įsivažiuoti“ į dabartinius mokslus ir mėgautis dar 4-iais mokslo ir studentavimo metais.
  3. Buvau užsukęs pas mokytojas, kurių dėka gavau du aukščiausius egzaminų balus, tad tikrai šias mokytojas ir gimnaziją prisimenu. O šiaip iš gimnazijos gyvenimo turiu įvairių prisiminimų: smagios veiklos Mokinių taryboje, per pertraukas, tinklinio žaidimas pas mokytoją J. Grudzinskienę, anglų kalbos debatai pas mokytoją J. Antanavičienę. Taip pat įsiminė matematikos konsultacijos pas mokytoją I. Zaveckaitę, nes reikėdavo išsiaiškinti užduotis, kurių pats vienas sėdėdamas namie nebūčiau išsiaiškinęs.
  4. Prisiminsiu mokytojus J. Antanavičienę, I. Zaveckaitę, J. Grudzinskienę, V. Kaminskienę, V. Rutkauskienę, N. Karalių, be jų nei smagių pamokų, nei gerų istorijų, nei rezultatų nebūčiau turėjęs.
  5. Gražiausi prisiminimai turbūt būtų išleistuvių renginys ir fotosesijos mokykloje. Išleistuvių renginys buvo tobulas, labai gerai surežisuotas, apgalvotas, pravestas idealiai ir net sugraudinęs. O mano fotosesijos su gimnazijos mokiniais taip pat buvo labai smagios, tikrai nepabijodavo ateiti žmonės pas pradedantį fotografą, su juo padirbėti, nebijodavo ir pakritikuoti – tik dėl jūsų ir dabar tęsiu šitą veiklą.
  6. Linksmų dalykų gimnazijoj buvo daug, pvz., dingęs iš dėžutės tinginys, mokytojo Karaliaus laboratoriniai, balandis, įstrigęs klasės ventiliacijos sistemoje, Fausto hiperaktyvumas…
  7. Gimnazijai norėčiau palinkėti ramybės, toliau augti ir stiprėti bei turėti fainų fainiausią bendruomenę.
  8. Kol kas sunkus etapas, bet bandau po truputį priprasti prie krūvio. Manau, viskas stabilizuosis pradėjus užsiimti popaskaitinėmis veiklomis.

Atsako Lerika Rutkovskytė: 

  1. Šiuo metu studijuoju ir dirbu.
  2. Studijuoju teisę ir tarptautinius santykius MRU. Tokią savo ateitį įsivaizdavau jau devintoje klasėje, galiu sakyti, jog visada norėjau savo gyvenimą sieti su „popierizmu” ir pagrįstu argumentavimu. O kalbant apie ateities viziją, tai kol kas žinau tiksliai – noriu keliauti ir domėtis kitų šalių kultūra, noriu pasinerti į diskusijas pasaulio mastu, surasti save už Lietuvos ribų.
  3. Be abejo, prisimenu VGG, o labiausiai tai savo krikštynas. Tai buvo labai gražus renginys. Puikiai prisimenu, kaip mano klasė turėjo suvaidinti trumpą spektaklį pagal televizijos šou ,,Kitas” ir man atiteko vedėjos vaidmuo… Prisimenu aplodismentus ir linkiu visiems mokiniams tai patirti.
  4. Prisiminsiu mokytoją Agnę Padvaiskienę. Pasakysiu trumpai – ši mokytoja buvo nereali, ji suteikė man galimybę atskleisti save ir suvokti, jog mokytis nebūtinai reiškia tik skaityti ir rašyti, visada galima pasinerti į diskusijas ir sužinoti ką nors naujo. Puiki mokytoja.
  5. Buvo daug gražių momentų VGG, bet išskirtiniausias iš jų buvo mūsų išleistuvės. Visada praeidama pro šv. Kotrynos bažnyčią prisimenu, kaip stengėsi mūsų tėveliai ir mokyklos bendruomenė padaryti tokį gražų atsisveikinimą.
  6. Liūdniausias prisiminimas būtų matematikos pamokos. Negaliu neigti, buvau pati kalta, kad neįdėjau daugiau indėlio į tiksliuosius mokslus ir dėl to nukentėjo mano motyvacija išvis ką nors išmokti… bet, o jetau, kaip man būdavo nesmagu rašyti tuos atsiskaitymus ir jau rašant nuspėti, kad gausiu neigiamą. Tad nelaikykite savęs ekstrasensais kaip aš ir nepraleidinėkit pamokų, kol dar galite.
  7. 7. Gimnazijai palinkėčiau toliau žydėti meninėje veikloje. Teatro ir dailės veiklos šioje mokykloje buvo tai, kas mano atmintyje tikriausiai užsiliks visam gyvenimui.
  8. Kaip sakoma: ,,Tik į priekį!” Tad tikiu, kad kas manęs belauktų toliau, aš visada rasiu būdą, kaip atsistotį ant kojų ir išgauti iš gyvenimo kuo daugiau geros energijos ir išminties.

Buvusius abiturientus kalbino Otilija Smelevičiūtė, IV B