Šimtadienis – 100 dienų iki laimingos pabaigos ar streso ir kančios?

Vasario 15 dieną gimnazijos aktų salėje su trenksmu įvyko „Operacija „Pušelės“. Visos šventės metu salėje aidėjo visa emocijų gama: juokas, plojimai, nuostabos šūksniai ir laimingi šūksniai, garsus lydėjo ašarėlės bei nostalgijos pojūtis. Po ilgo pasiruošimo ir darbo 11 klasių mokiniai scenoje atskleidė mums visiems pažįstamą Vilniaus Gabijos gimnaziją visai kitu kampu. Jie įkūnijo mūsų mokyklos „žvaigždes“ (12-okų klasių auklėtojus) ir mylimiausius mokytojus, kurie tiek metų buvo šalia mūsų. Visi personažai buvo ne tik nuostabiai suvaidinti, bet ir į juos įsikūnyta iki mažiausių detalių. Rūbai, plaukai, manieros ir charakteris – viskas buvo nuostabiausiai imituota, o visi 11-okų dialogai ir veiksmai leido atsidurti to mokytojo pamokoje ir pasijuokti dar kartelį.

Po pasirodymo paklausėme pagrindinio pasirodymo scenaristo kelių klausimų:

 Koks gi buvo pagrindinis viso vaidinimo tikslas?

„Kai aplinkui tik daug streso ir lėkimo, tai norėjome tiesiog suteikti džiaugsmo ir laimės. Nėra jokios ypatingos paslapties ar minties, tai turėjo būti tiesiog gerai praleistas laikas ir juokas.“

O kaip buvo parašytas pats scenarijus? Iš kur pasisėmei įkvėpimo?

„Na, teatro meno mokytoja Eglė davė 3 savaites scenarijui parašyti. Kasdien mąsčiau, koks turi būti mūsų pasirodymas, bet jokios idėjos nekilo. Taip praėjo dvi su puse savaitės, o scenarijaus plane švilpavo vėjai… Bet vieną vėlyvą vakarą, likus trims dienoms iki darbo atidavimo, nepatikėsite – besiprausiant duše (kad ir kaip keistai tai skambėtų) man pradėjo gimti mintys, kaip turi atrodyti spektaklis. Aš puikiai įsivaizdavau, kaip mano scenarijus bus atliktas scenoje – taip, kad žiūrėti būtų įdomu ir smagu.

Kai pradėjau rašyti, tai savo galvoje mačiau pilną viziją, kuri labai padėjo ir motyvavo dar daugiau rašyti ir kurti. Manau, pavyko taip, kad geriau jau negalima. Visi labai jaudinosi, nes laikas spaudė, o atlikti norėjosi viską kuo geriau, tačiau, išgirdę iš salės sklindantį juoką ir emocijas, supratome, jog viskas pavyko kuo puikiausiai.“

Na ir iš tiesų, viso spektaklio metu salėje vyravo tik juokas ir geros emocijos, kurių kartais taip trūksta dvyliktoko kasdienybėje. Mes tariame didžiausią AČIŪ visiems, kurie parengė tokį nuostabų pasirodymą. Ačiū 11-okams už nuostabias emocijas, dovanėles ir šilumą, kuri vyravo tą dieną. Ačiū mūsų auklėtojams, kurie parengė savo „megažvaigždžių“ pasirodymą, ačiū už visą tą rūpestį, meilę, kurią jaučiame eidami šiuo 12-tos klasės keliu. Mes Jus labai mylime. Ačiū ir 12-tų klasių teatro meno grupei, sukūrusiai trumpametražį filmuką, kurį pamatėme vaidinimo metu. Ačiū visiems už buvimą kartu ir nuostabias emocijas vakarinės Šimtadienio dalies metu. Buvo šilta ir gera kaip niekada!

Parengė Liepa Samulionytė, IV D

Pritaikyta