„Kaip vienuoliktokai numatė, taip ir nutiko: sugriuvo dangus ir prasivėrė pragaras…“ – tai žodžiai, kuriais šiais metais prasidėjo Paskutinio skambučio šventė, vykusi gegužės 22 dieną. Dėl visiems gerai žinomos situacijos pasaulyje XXIX–oji abiturientų laida negalėjo jos atšvęsti tradiciškai, bet vienuoliktokai kartu su savo auklėtojais Loreta, Nerijumi, Agnija, Rita ir Jolanta, kuruojami teatro mokytojos bei direktoriaus pavaduotojos Eglės, stengėsi, jog iš mokyklos abiturientai būtų išlydėti kuo gražiau. Šventės organizavimo procesas, kaip ir pats Paskutinio skambučio formatas, buvo neįprastas, kadangi viskas vyko nuotoliniu būdu. Tokios aplinkybės padėjo nuspręsti ir šventės temą – „TV eteryje“. Žiūrovai ekranuose išvydo laidas: „Labas iš ryto, dvyliktoke!“ – šia laida prasidėjo renginio programa, „24 valandos mokymosi“, „Klausimėlis“ bei „Sveikinimų koncertas“. Abiturientus sveikino gimnazijos administracijos atstovas, pradinukai, mokytojai ir tėveliai bei visiems žinomas šou atstovas Eugenijus Ostapenko. Savo dalies nepamiršo ir abiturientai. Vietoje kasmet vidiniame mokyklos kiemelyje vykstančio pasirodymo jie nufilmavo laidą, kurioje atskleidė, ką jiems reiškia mokykla, kokios emocijos sukyla prisiminus visus joje praleistus metus ir kokios ateities jie tikisi.
Tai buvo šventė, kurios tokiu formatu išvysti nesitikėjo niekas. Bet tuo ji ir ypatinga, tokia pirma ir, galbūt, paskutinė. Dvyliktokai savo liūdesio neslėpė, bet išreiškė ir padėką visiems, prisidėjusiems prie jiems svarbios dienos. „Iš tikrųjų labai liūdėjom, kad neturėsim tos tikros Paskutinio skambučio patirties, tačiau paskutinės mokytojų ir auklėtojų pamokos netikėtai nustebino, na ir, žinoma, sugraudino. Norime jiems padėkoti už visas pastangas paversti mūsų šventę kuo tikresne ir nuoširdesne! Ačiū ir vienuoliktokams, kurie sukūrė linksmą ir kiek jautrią premjerą „Youtube“ kanalu bei sukūrė nuostabią atsisveikinimo dainą! Džiugu, kad gavome galimybę papuošti mokyklos vartus įsimintiniausiomis mūsų kartos akimirkomis. Nors šventė ir nebuvo įprasta ar standartinė, ji mūsų nenuvylė, o kaip tik nustebino ir sukėlė daug gerų emocijų. Dėkojame visiems už suteiktas galimybes, nuotykius ir visus 12 metų drauge! Tikimės susitikti išleistuvėse!“– sakė abiturientė Kotryna. Įspūdžiais pasidalijo ir abiturientas Bernardas, kuris susižavėjo vienuoliktokų idėja viską pateikti kaip TV laidas ir teigė, kad „vaidybinės dalys, daina, mokytojų žodžiai bei Ostapenko pasirodymas tikrai prajuokino, sukėlė nostalgiją bei nustebino“. Abituriento Vilimo įspūdžiai: „Manau, kad šį Paskutinį skambutį galima ir aštriai kritikuoti, ir didingai girti. Tačiau tai nepakeis to fakto, kad buvo pats geriausias nuotoliniu būdu paruoštas Paskutinis skambutis, kurį esu matęs“. „Paskutinis skambutis buvo tikrai neįprastas, tačiau tuo jis ir įdomus. Buvau sujaudintas, jog visgi nebuvom pamiršti ir sulaukėme ne tik vienuoliktokų mums parengto filmo, bet ir mokytojų palinkėjimų“, – džiaugėsi abiturientas Julius. Dvyliktų klasių vadovės taip pat dėkojo už suorganizuotą šventę ir ypač už joms skirtą dainą, kuri, pasak jų, „skamba dar visų galvose“. Džiugu buvo sulaukti „Ačiū“ iš abiturientų tėvų, kurie padėkojo „už nuostabią Paskutinio skambučio šventę, už gerą nuotaiką ir prasmingą žinutę abitūrai“.
Tokia Paskutinio skambučio šventė – tikra nenuspėjamo gyvenimo pradžia. Tai priminimas, kad net iškilus sunkumams ryšys tarp žmonių nenutrūksta, o tik priverčia į viską pažvelgti iš kitos ekrano pusės.
Tekstą parengė Skaidrė, III A gimnazijos klasės mokinė
Skaidrei padėjo mokytoja Rita
 |
 |
 |
 |
 |
 |
  |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
