Ištrūkote. Ištrūkote iš fizinės Gabijos gimnazijos erdvės, tačiau esate su mumis. Ir šią galimybę turite dar 100 dienų. Gyvenimo paradoksalumas. O gal galimybė… Galimybė įtvirtinti savarankiškumo, atsakomybės, pareigos temas, kad siekiamybė virstų realybe. Kitų žodžius, mintis, mokytojų aiškinimus nusineša laikas, bet pačių išspręsta lygtis, nesvarbu kad, kaip pasakytų Vytautas Mačernis, „su begale nežinomųjų“, tampa savastimi. Ir 36 privalomų autorių biografijos ilgainiui virs viena, pačia svarbiausia – Jūsų biografija, kurią linkiu nepaversti abstrakčia geometrine tiese, nes tiesus kaip liniuotė kelias yra dažniausiai nuobodus – jis nekuria istorijos. Bet jei vyksta reakcijos, lūžiai, jei sprendžiate problemas ir mąstote apie pasekmes, gyvenimas įgauna pagreitį ir skonį, ritmą ir spalvą. Tad nors šiandien dar išgyvenate šlepetiškąjį mokymosi procesą, vis tiek turėkite smalsumo ir azarto tyrinėti kelkraščius, net jei reikėtų ir didinamojo stiklo (mokytojai pasiruošę juo būti!), ir su sniego batais, ir su sportiniais bateliais, ir su aulinukais, kad vasaros pradžioje batai spaustų nuo tinkamo ir tikslingo konteksto, žinių gausos, gebėjimų…
Taigi likusias 100 dienas įsprauskite į formulę: „Einu savojo tikslo link. Žinau, kur einu!“, kad egzaminų dienomis (ir visą gyvenimą) stovėtumėte išlaikydami pusiausvyrą.
Direktorė
