SKAMBUTIS YRA PAPRASTAS IKI TOL, KOL JIS NETAMPA PASKUTINIS…

Mieli abiturientai,

Dvylika mokslo metų virsta praeities mozaika ir atveria ateities horizontus, kai „įžvelgtasis jau“, „niekada daugiau“, „dar ne“ tampa orientyrais naujo gyvenimo etapo. Svajonės laukia, o iš jau kampan padėtos kuprinės – Jūsų ji buvo ne tik medžiaginė, bet ir virtuali – veržiasi dvylikos metų išmintis, kurios gylis ir plotis priklauso nuo įdėtų pastangų, požiūrio ir noro augti, tobulėti, bręsti. Juk ir pasitikėjimo savimi jausmas priklauso ne nuo mokymosi platformos, žalios ar išmaniosios lentos, o nuo veiksmo, asmeninio veiksmo. Visi siektini dalykai yra verti pastangų – deja, tik taip karčios mokslo šaknys virsta skaniausiais vaisiais. Visomis išgalėmis siekite savo svajonės. Ir visai nesvarbu, kad kartais dusinantis laikas nenorės paleisti rankos, dešimtys dužusių svajonių skatins nekęsti savęs, o jaučiamo skausmo niekas nepastebės… Prisiminkite, kad klaidas galima ištaisyti, už netinkamą žodį – atsiprašyti, veikti pagal prioritetus. Prisiminkite, kad saulę galima pasitikti jau ryte, o pailsėti smagiau, kai tikrai rimtai padirbėta. Po skausmo ar blogio, nugalėto ir palikto užnugaryje, vėl galima atsitiesti ir pakilti… Tikslingo ėjimo savo siekių keliu…

SĖKMĖS NE TIK LAIKANT BRANDOS EGZAMINUS, BET IR GYVENIMO!

Direktorė