2021 m. gegužės 27 dieną įvyko respublikinė mokslinė-praktinė filosofijos konferencija „Šiuolaikinės visuomenės pokyčiai ir iššūkiai: nerimas, viltis ir ateities perspektyvos“, kurią organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedra ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centras. Konferencijos tikslas – inicijuoti moksleivių, mokytojų ir dėstytojų bendras diskusijas aktualiausiomis filosofijos temomis, mokyti moksleivius viešojo kalbėjimo meno ir pasitikėjimo savimi bei diskusijų kultūros. Konferencijos pirmoje dalyje buvo pristatyti pranešimai apie žmogaus moralės ir politikos požiūrio, filosofinio mąstymo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, nerimo temas. Antroje dalyje buvo aptarta šeimos sampratos kaita, žmogaus teisių, lyčių lygybės, mokslo bei religijos santykio sritys. Kiekvienos konferencijos dalies pabaigoje vyko dėstytojų, mokytojų bei mokinių diskusija, kurioje buvo aptarti pranešimų iškelti arba jų klausantis spontaniškai kilę klausimai. Prasmingos diskusijos rūpimais klausimais praplėtė žinių lauką.
Mokslinėje konferencijoje paskatinti etikos mokytojos Daivos savo pranešimus pristatė ir mūsų gimnazistai, kurie pasidalino savo įspūdžiais.
III G klasės mokinė Fausta teigia: „Šios konferencijos metu ne tik išklausiau kitų dalyvių įdomių bei naudingų pranešimų, bet pristačiau ir savąjį, kurio tema „Šiuolaikinės visuomenės nerimo išraiškos“. Mano tema ypač aktuali šiandienai, kada išgyvename pandemijos laikotarpį, visi be išimties susiduriame su nerimo problema, todėl labai svarbu žinoti ne tik ko laukti, bet ir kaip tai įveikti. Labai džiaugiuosi turėjusi išskirtinę progą dalyvauti tokiame prasmingame renginyje, įgyti žinių filosofijos srityje bei išgirsti įdomių įžvalgų aktualiais šių dienų visuomenei klausimais.“
III A klasės mokinys teigia: „Konferencijoje skaičiau pranešimą „Mokslas ir religija: dialogas ar priešprieša“. Rengiant pristatymą, teko daug perskaityti, apžvelgti mokslininkų veikalų šia tema ir atrinkti tai, kas aktualiausia ir prasmingiausia šiandienos perspektyvoje. Ši tema lieka aktuali visais laikais, todėl žmogus privalo ieškoti ir atrasti harmoniją tarp šių dviejų sričių. Tai ypač atsispindi mokslininko Roberto Milikėno teiginyje: „Žmonijos gerovė ir progresas remiasi į du stulpus. Jei vienas iš jų grius – prasmegs visas statinys. Šie du stulpai yra: 1) religijos dvasios 2) mokslo (žinių) dvasios kultivavimas ir platinimas pasaulyje.“ Dalyvavimas konferencijoje suteikė neįkainojamos patirties, pasitikėjimo savimi, taip pat pagilinau tiek filosofijos, tiek bendrąsias žinias. Šio patyrimo ir gyvenimo žingsnelio nepamiršiu dar ilgai…“
Parengė Daiva Danilevičienė, etikos mokytoja
