Vasario 27 – kovo 3 dienomis su kitais socialinių mokslų Lietuvos mokytojais teko dalyvauti stažuotėje Prancūzijoje, Puatjė mieste pagal Nacionalinės Švietimo Agentūros organizuotą projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“. Buvo aplankytos šešios su Prancūzijos švietimo sistema susijusios įstaigos, stebėtos trys pamokos (dvi socialinių-ekonomikos mokslų, viena – istorijos pamoka).
Prancūzijos švietimo sistemai būdinga tai, kad valstybė aktyviai dalyvauja organizuojant ir finansuojant švietimą. Valstybinis švietimas yra pasaulietinis ir nemokamas. Ugdyme svarbiausios Respublikos vertybės: laisvė, lygybė, brolybė. Šis Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu naudotas šūkis matomas ant visuomeninių pastatų sienų.
(Puatjė rektoratas)
Visa Prancūzijos valstybė švietimui organizuoti yra suskirstyta į 18 didelių regionų. Puatjė miestas priklauso Naujosios Akvitanijos regionui. Kiekviename regione yra trys Akademijos (Lietuvoj švietimo centro atitikmuo). Puatjė mieste yra Akademija, kuriai vadovauja rektorius, todėl tai galima vadinti Rektoratu. Rektorius paskiria Prancūzijos prezidentas. Puatjė Rektorato darbuotojai priėmė atstovus iš Lietuvos. Puatjė regionas yra padalintas į keturis departamentus. Įdomi detalė, kad pats Rektoratas įsikūręs buvusiose Napoleono I arklidėse…
Atstovai iš Lietuvos supažindinti su kai kuriais veiklos aspektais: įtraukiojo ugdymo specifika Prancūzijoje (nuo 2005 m. priimtą įstatymą, neįgalūs mokiniai turi būti mokomi įprastoje mokykloje), inovatyviais projektais (,,Pass“, ,,Sėkmių taryba“, ,,Mąstymo klasės“), medijų raštingumo vieta mokyklose (skaitmeninis raštingumas yra privalomas 9, 12 klasėse, o medijų raštingumas yra šio kurso dalis). Įdomu pasirodė tai, kad visi mokiniai turi privalomą draudimą, iš kurio kompensuojama žala už mokyklos turto suniokojimą ar kito asmens sužalojimą.
Lyginant su Lietuva, skiriasi švietimo įstaigų steigėjai. Pradinės mokyklos (1-5 klasės) priklauso savivaldybių jurisdikcijai, o pagrindinės (college 6-9 klasės) ir vidurinės (lycee 10-12 klasės) regionams. Mokiniai pradeda eiti į mokyklą nuo 6 metų. Teko lankytis dviejuose licėjuose: Alienor d`Aquitane ir Victor Hugo. Paskutinės klasės (Terminal) mokiniai po kelių savaičių jau laikys egzaminus raštu. Prancūzų kalbos egzaminą yra išsilaikę prieš metus, dabar jie laikys privalomą filosofijos ir priklausomai, ką yra pasirinkę kaip svarbiausią specialybę. Tai rašto dalis, po kelių mėnesių jų lauks ir žodinė dalis. 40 proc. egzamino sudaro metinis pažymys. Prancūzijoje galioja 20 balų sistema. Mums parodė ir vienos klasės įvertinimus. Aukščiausias buvo – 19. Mokinių skaičius stebėtose pamokose nuo 22 iki 27.
Mokiniai pamokų metu buvo drausmingi, pakankamai stiprios mokymosi motyvacijos. Vėliau aptarimų metu mokytojai įvardijo, kad viena didžiausių bėdų yra mobilūs telefonai (jie Prancūzijoje uždrausti tik pradinėse ir pagrindinėse mokyklose), bet stebėtų pamokų metu labai maža mokinių dalis rankose turėjo telefonus. Kalbinti mokytojai kaip problemą įvardijo plačias programas. Vadovėliai ir mokytojų knygos yra yra, bet naudoja ne visi. Tarkim, stebėtų socialinių-ekonominių mokslų du mokytojai patys renkasi medžiagą (dažniausiai tai šaltiniai, lentelės) ir ją, kaip padalomąją medžiagą, duoda mokiniams.
Mokiniai turi 2 val. valandų pietų pertrauką, todėl jų pamokų laikas gali tęstis net iki 18 valandos (pamokos prasideda nuo 8 val.). Mokymas orientuotas į žinias.
(Socialinių-ekonominių mokslų pamokos akimirka. Buvo analizuojama, kokie faktoriai turi įtakos pereinant iš žemesnio socialinio sluoksnio į aukštesnį)
Mokyklose yra klasių vadovai, jie kartu yra ir dalyko mokytojai. Kiek supratome, tai šioje šalyje klasės vadovas yra atsakingas tik už auklėtinių pažangos stebėjimą ir tėvų informavimą. Lankomumo bei vėlavimo problemas sprendžia atskiri tam paskirti asmenys, įvairūs renginiai taip pat nėra mokytojų ar auklėtojų darbo dalis. Šalia mokytojo padėjėjo (jis gali būti net ne mokytojas, o tiesiog asmuo išklausęs 60 val. mokymus) gali būti ir mokytojas referentas, kuris teikia mokytojui pagalbą kaip tinkamai organizuoti ugdymą. Mokyklose nėra psichologų. Jie ateina į mokyklas tam, kad testuotų mokinius profesinei ateičiai.
Labai svarbus profesinis orientavimas. Valstybėje jaučiamas įvairių amatų sričių darbuotojų stygius. Egzaminų į universitetus nėra, bet po pirmo kurso daug studentų iškrenta. Į prestižines aukštąsias mokyklas (Prancūzijoje universitetas ir aukštoji mokykla gali būti visai skirtingos institucijos) gali būti egzaminai, todėl Prancūzijoje veikia specialios valstybės išlaikomos mokyklos (mokslai iki dvejų metų), kurios padeda pasiruošti įstoti į tas prestižines mokyklas.
(Viktoro Hugo licėjuje. Tai vienintelė valstybinė vidurinė mokykla, esanti Puatjė senamiesčio centre).
Lankėmės INSPE institucijoje, kuri rengia mokytojus. Tokių institutų Prancūzijoje yra 32. Pabaigus kurios nors specialybės bakalaurą, stojama į INSPE, kuriame per dvejų metų kursą paruošiami mokytojai. Praktiką būsimi mokytojai atlieka jau pirmaisiais studijų metais. Pradėjus mokytojui dirbti mokykloje pas jį po 5, 10, 15 metų nuo darbo pradžios atvyksta inspektorius patikrinti, kaip sekasi mokytojui dirbti. Daugiau jokios kontrolės nėra.
Ši mokymo įstaiga rengia ir jau dirbančius mokytojus būsimiems konkursams. Baigęs studijas asmuo, tapęs mokytoju, vėliau turi galimybę laikyti egzaminą iš dalyko žinių. Išlaikęs šį egzaminą mokytojas įgauna valstybės tarnautojo statusą, kuris suteikia galimybę gauti didesnę algą bei pasirinkti mokyklą, kurioje norės dirbti. Neišlaikius tokio dalykinio egzamino, mokytojai yra siunčiami dirbti po skirtingas Prancūzijos mokyklas kas 10-12 metų.
(INSPE su šios įstaigos vadovais)
Kovo 2 dieną lankėmės SciencesPo (universitetinėje politinių mokslų kolegijoje) bei EAPS (akademinėje tęstinių mokslų mokykloje). Pirmoji įstaiga laikoma prestižine. Ji užima trečią vietą pasaulyje tarp aukštųjų mokyklų šių studijų kryptyje. Šios mokyklos alumni yra ir dabartinis Prancūzijos prezidentas E.Macronas. Šioje mokykloje pasirinkta tyrinėjimų sritis: Lotynų Amerikos ir Pietų Europos politinių, geopolitinių, ekonominių klausimų nagrinėjimas. Viena specialybė yra mokoma pagal pirmojo universiteto (Bolonijos) septynių laisvųjų menų programą. Mokyklos atstovės sakė, kad šioje mokykloje mokėsi ir atstovų iš Lietuvos. Iš viso šioje mokykloje yra mokęsi maždaug apie 150 skirtingų specialybių atstovų. Mokslas yra mokamas. Tam tikras procentas iš socialiai jautrių šeimų priimami studijuoti nemokamai (šeimos pajamos per metus turi būti ne didesnės kaip 42 tūkst. eurų). Reikalaujama, kad studentai mokėtų anglų kalbą C1 lygiu.
(SciencesPo biblioteka. Spėjama, kad tokios lubos galėjo būti įrengtos jau XVIII a.)
Tįstinių mokslų mokykloje siūlomi kvalifikacijos kėlimo kursai (orientuoti į ,,vartotoją“), tarpdiscipliniškumas ir t.t. Skatinama mokytis visos karjeros metu. Mokytojai (jei jie yra valstybės tarnautojai) turi teisę į profesinio mokymo atostogas, kurios gali trukti ne ilgiau nei vienerius metus ir gauti 85% bruto savo darbu užmokesčio kompensaciją bei gyvenamosios vietos pašalpą. Buvo paliesta ir labai opi šių dienų Prancūzijos problema – mokytojų nenoras važiuoti dirbti į Paryžiaus priemiesčius. Tai aiškinama, jog sunkiau pragyventi Paryžiuje, nes buto nuoma kainuoja daug, esi atskiriamas nuo šeimos ir labai nedrausmingi vaikai.
Apibendrinant tikrai galima pritarti pačių prancūzų išsakytai minčiai, kad jų švietimo sistema yra labai sudėtinga ir paini, nes, atrodo, kad vos išsiaiškinus kažkurią sritį, tuoj iškildavo klausimų kitoje. Visi stažuotėje dalyvavę mokytojai bendrai nutarė, kad tarp Lietuvos ir Prancūzijos švietimo sistemų, nors yra ir daugybė skirtumų (pačios sistemos skiriasi), bet pagrindinės ugdymo metu kylančios problemos yra tos pačios. Maloniai nustebino šiltas priėmimas visose įstaigose bei nepaprastai gražus pats Puatjė senamiestis. Tikrai rekomenduoju ten apsilankyti.
Informaciją parengė istorijos mokytoja Loreta Stasiulaitienė
